Kaip gekonas mato pasaulį?

Naktinis gekonas atlieka žygdarbį, kurio žmogaus akys negali: jis mato pilną spalvą tokioje tamsoje, kuri mums yra beveik visiška. Ten, kur žmogaus spalvinis regėjimas sutemus liaujasi ir pasaulis pilkėja, gekonas išlaiko mėlynas, žalias ir ultravioletines spalvas blankioje mėnesienoje. Jo akys iš esmės perstatytos iš perdarytų dieninių kūgelių, suderintų nakčiai. Išlaiko spalvų matymą esant tokiam šviesos lygiui, kai žmonės esame akli spalvoms; skiria spalvas silpnoje mėnesienoje.

Išlaiko spalvų matymą esant tokiam šviesos lygiui, kai žmonės esame akli spalvoms; skiria spalvas silpnoje mėnesienoje. Kūgeliais paremtas naktinis matymas (prarado lazdeles ir pertvarkė kūgelius), gebantis matyti UV

Jo akys atskiria apie 7 ciklų laipsnyje (20/170), o žmogus pasiekia apie 60 cpd (20/20). Jo regėjimo laukas apima apie 300°.

Jo akys skiria apie 7 ciklus laipsniui, o tavo – 60, tad veidas turi būti maždaug 9 kartus arčiau, kad jis pamatytų tą detalę, kurią matai tu. Tavo siluetas ir judesys pasiekia aiškiai, veido išraiška – ne.

Jo spalvų matymas naktį maždaug 350 kartų jautresnis šviesai nei žmogaus.

Spalvų matymas beveik visiškoje tamsoje. Dideli, fiksuoti vyzdžiai su daugiažidinine optika. Jautrus UV. Kai kuriais vertinimais gekonas gali skirti spalvas maždaug 350 kartų blankesnėje šviesoje nei taškas, kur žmogaus spalvinis regėjimas išsijungia. To pakanka atskirti mėlyną gėlę nuo pilkos vos plonu mėnulio pjautuvo apšvietimu.

Gekono dieninis aštrumas, apie 20/170, atsilieka nuo tavo 20/20. Mėnesienoje, kur tu įžvelgi tik pilkus siluetus, jis vis dar mato spalvas ir be to siekia ultravioletinę sritį.