Kaip elnias mato pasaulį?

Brėkštant ir temstant miške elnias skaito pasaulį vėsiais mėlynais ir geltonai žaliais tonais, kur kas jautresnis trumpabangei šviesai nei mes. Neturėdamas geltono lęšio filtro, saugančio žmogaus akis, jis sugeria mėlyną ir artimą ultravioletinę šviesą ten, kur mūsų regėjimas išblunka. Medžiotojams tai reiškia: ryškiai oranžinė, tokia akinanti mums, elniui atrodo pilkšva ir blanki. Mėlyna ir gelsvai žalia; medžioklinis fluorescuojantis oranžinis atrodo blankus ir pilkšvas. Labai jautrus trumpoms bangoms (mėlynai/artimam UV).

Mėlyna ir gelsvai žalia; medžioklinis fluorescuojantis oranžinis atrodo blankus ir pilkšvas. Labai jautrus trumpoms bangoms (mėlynai/artimam UV). Dichromatinė (2 tipų kūgeliai), be UV filtro lęšiuke

Jo akys atskiria apie 6 ciklų laipsnyje (20/100), o žmogus pasiekia apie 60 cpd (20/20). Jo regėjimo laukas apima apie 310°.

Jo akys skiria apie 6 ciklus laipsniui, o tavo – 60, tad veidas turi būti maždaug 10 kartus arčiau, kad jis pamatytų tą detalę, kurią matai tu. Tavo siluetas ir judesys pasiekia aiškiai, veido išraiška – ne.

Prieblandinis; tapetum lucidum ir lazdelėmis turtinga tinklainė išryškėja auštant ir temstant.

Intensyviai mato trumpabangę šviesą (mėlyną/artimą UV). Medžioklinis fluorescuojantis oranžinis atrodo pilkas. Mažai smulkių detalių, didelis jautrumas judesiui. Elnio akys taip suderintos su trumpomis bangomis, kad ką tik išskalbta striukė, apdorota ultravioletiniais blizgikliais, esančiais daugumoje skalbiklių, jam gali švytėti kaip švyturys — net kai jos kamufliažinis raštas puikiai atlieka savo darbą mūsų akims.

Dieną elnias mato apie 20/100, palyginti su tavo 20/20, ir mato dvi spalvas vietoj trijų. Kur jis pralenkia — abiejuose dienos galuose: jis pasiekia artimą ultravioletinę sritį, kurios tu nematai, o jo prieblandinės akys nugali tavąsias brėkštant ir temstant.